- valkštė
- val̃kštė sf. (2) žr. valkšna: 1. Užmetė tinklu tris valkštès – ir nieko žuvų nepagavo Kpč. Buvo tę in paseirijį (prie Seirijų ežero) tokis žmogus, kuris dėdinėj[o] valkštès Srj. Aukštą val̃kštę ima (giliai įsiiria, mesdami valkštę) Lp. Kiek mes tę žuvavom – užmetėm tris valkštukès P.Klim. 2. Kiekviena val̃kštė turėjo savo vardą Dg. Tų val̃kščių visų dar̃ nepamenu Smn. 3. Viena jo (galmeisterio) pareigų buvo nustatyti tinklo leidimo vietą – valksmą, valkštę, vilkstę rš. ║ Na ir užsiėmėm val̃kštę – tikrai daug žvėrių išvarysim Mrj.
Dictionary of the Lithuanian Language.